nuvaikščioti

nuváikščioti 1. intr. N, K, L, LL164 nueiti kur: Jau visi darban nuváikščiojo Tvr. Vyrai jau nuváikščiojo medžian Arm. Svietas seniai nuváikščioj[o] in turgų, o tu dar namie Arm. 2. intr. einant daugeliui pasišalinti, išsiskirstyti: Neleido [į autobusą] be biliotų, žmonys nuváikščiojo Krš. O kad visi nuvaikščiojo, paliko pačios bobelės ir du ar trys seniai Sz. 3. tr. Vkš daug kartų vaikščioti, apeiti: Nuváikščiojau takus grybaudama ir nieko negavau J. Buvo nuváikščiotos tos vietos, buvo didliai gerai žinomos Als. Aukštus kalnelius mes nuvaikščiojom, stiklų langelius mes nužiūrėjom LTR(Plk). Žemė ne pirmarūšė, balota, bet miela, senelių, prosenelių nuvaikščiota J.Avyž. Čia viskas mano nuvaikščiota, po šimtą sykių koja tan pačian daiktan statyta rš. | Reikia keliais nuváikščiot tus runkelius (ravint) Srv. Tikrai keliais nuváikščiosi tą žemę Žeml. ║ intr. daug kartų nueiti didelį atstumą, daug vaikščioti: Daug nuváikščiota, vis skubinies, kad greičiau, – ganyklos toli Slm. 4. tr. vaikščiojant numinti, nutrypti: Jeigu kur dažniau vaikščioji, tai ir nuváikščioji žemę NdŽ. Nuváikščiota pieva DŽ¹. | refl. DŽ, NdŽ: Grindys mokykloj greitai nusiváikščioja Db. 5. Lp žr. pravaikščioti 1: Eik ir eik, teip visą dieną ir nuváikščioji Ob. 6. tr. DŽ¹ vaikščiojant nuvarginti: Šiandien visai aš kojas nuváikščiojau Lš. Ji (močiutė) nuvaikščiotas kojas atgręžus į klabenamas vėjo duris S.Nėr. | prk.: Jau tik vien su lazda beliko šokti, ir mum, ir tau. Mus nuvaikščiojo vargai, o tave amžius V.Krėv. | refl.: Nusiváikščiojo kojos, nebepaeinu Lnk. ║ refl. N, J, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš vaikščiojant nuvargti: Sena boba krupinėdama nusikrupinė[ja] (nusiváikščio[ja]) aplei ūkį JII257. Nieko nepadarė, ale nusiváikščiojo Pn. Tai nenuorama, niekur nenusvaikščioja Vdš. Višta pabuvo pririšta ir pradėjo dėt: mat nenusiváikščioja Pc. Supūskit, vėjai, užverskit duris, teils mergelė, teils jaunoji nusiváikščiojus LTR(Dl). Ilga dienelė, trumpa naktelė, nusiváikščiojai JD680. Nusivaikščiojau, nusiklajojau, kur dabar galvą priglausti? K.Brad. 7. tr. L, Lš, Ml nuvarginant prie galo privaryti; pražudyti: Jis tokis greitas, tai arklius greit nuváikščioja Rdm. Jis žmoną nuváikščiojo per darbus Mrk. Nuváikščiojo senį anūkai Nmn. | Vyrai arklinį (arkliavagį) nuváikščiojo ir nei lapė neamterėjo Sn. Bet tas galvažudys Petrukas, tasai ištvirkėlis dar vidurvasary kiaulę nuvaikščiojo V.Krėv. Vai, jūs žmonės, pikti žmonės, kam nuvaikščiojot Erelį, visų erelių erelį V.Krėv. | Tai, matyt, šklerozė mane tep ir nuváikščios Dg. ║ Lš pradanginti. 8. intr. pragyventi, baigti amžių: Čia ir muno mama nuváikščioja, ir tatušelis savo amžių Akm. Teip ir nuváikščiojo moterė vieno kito pastogėj Brž. ║ refl. pasibaigti vaikščiojant: Taip ana i nusiváikščios, niekai iš anos Krš. 9. tr. įvykdyti, atlikti: Pilnavoju, pridaroju, nuvaikščioju savo darbą R12, MŽ15. 10. tr. dėvint, avint kreivai numinti, nuavėti: Batam visą užkulnį į vieną pusę nuváikščiojo Grž. 11. refl. išrūgti: Alus jau nusivaikščiojo, reikia košt į bačkas Ps. \ vaikščioti; apvaikščioti; atvaikščioti; davaikščioti; įvaikščioti; išvaikščioti; nuvaikščioti; pavaikščioti; parvaikščioti; pervaikščioti; pravaikščioti; privaikščioti; razvaikščioti; suvaikščioti; užvaikščioti